Šūdas

Vanduo. Kranas seniai neveikia. Kapt, pirmas lašas...ir toliau nebeskaičiuoju. Kam? Tau jie nematomi, o man savęs ir taip..taip gana.

Pernai sirgau angina, siaubingai spaudė gerklę. Gėriau vaistų. Dabar irgi spaudžia, tik anginos nėra. Ar aš vistiek sergu? Uf, spaudžia taip tikrai, kad net baisu, kad tai gali būti rimta.

Atrodo, kad jei apie tai daug negalvosi, nesureikšminsi, tai ir nebus rimta. Bet ne, kartais bus, kartais yra, kaip ir dabar.

Šlykščiausia tai, kad puikiai suprantu kas man. O norėtųsi tiesiog anginos, ir vaistų.

x x x

Man negera. Yra vienas žmogus, kurio buvimas šalia man padėtų. Tik jis negali sau to leisti. Jis įsipareigojęs. Jis gal ir norėtų... Kaip sunku, kai žmonės nešneka. Man tai mirtini nuodai...

Kai žmonės, slėpdami savo kompleksus, nepasitikėjimus savimi ir dar ten visokius š... priverčia kitą žmogų jaustis šūdinai.

Taip taip, mano pastarųjų dienų top žodis - šūdas. Ir nebūtinai čia reik raukytis, kad negražu keiktis. Nieko panašaus...
Ne keiksmažodis čia man, tiesiog žodis.

Man nepatinka, kai manęs gailisi. Man sunku būt silpnai..Tokia jau ąš - stipri (žmonės taip sako), o aš tokia turiu būti.


Norėčiau po dušu, kuris nuplautų visų klaunadų,cirkų, pasirodymų grimą...amžiams.


Ir vėl vanduo, sūrus ir deginantis. Jaučiuos sugniuždyta...ir deja tai tiesa.


x x x

čia mano.